Pasaulis toks kaip kiekvieną rytą.

Žmonės atsibunda. Su savo problemomis, rūpesčiu, galvos skausmu po vakar, kavos puoduku, mineralinio buteliu šalia, mylimu žmogumi kitoje lovos pusėje …
Kažkas barasi eidami gatve. Kažkas skuba, bėga, vėluoja.
Ir pastoviai kažkas atsitinka. Gyvenimas nestoja nė minutei.
Džiaugiuosi, kad yra dienų, kai gali atsisėsti ant palangės ir viską stebėti. Kad ne tau vienam kartais būna blogų dienų. Arba, kad kažkam šiandien gera lygiai taip pat, kaip ir tau.
Kai gali nusišypsoti ir pasidžiaugti, kad gyveni.                                  Inga