Ar pasirinkimo teisė - didžiausia vertybė?

Antraštė bent šiek tiek suintrigavo? Parūpo ką norėjau pasakyti klaustuku, gale šios dažnai girdimos frazės? Nenorėjau paneigti, jog ji neteisinga. Tiesiog visai neseniai ją išgirdus mintyse nuskambėjo sakinys "kas per velnias?". Mes turime teisę rinktis? O taip, žinoma mes ją turime, jei sakydami tai, omenyje turite "jūs priklausomi nuo tėvų ir aplinkinių norų. Vienintelė jūsų pasirinkimo teisė, tai rinktis ką valgyti ir su kokia pižama miegoti". Nors net tai nėra gryna tiesa. Niekada neesate išgirdę priekaišto iš mamos, jog maistas, kurį ketinote valgyti yra nesveikas? Arba, kad pižama iš pernelyg plonos medžiagos ir neva jums su ja bus šalta? Ir jie visa tai vadina pasirinkimo teise..?
Neretai pasipiktinu, jog mokykloje esu priversta mokytis bereikšmių dalykų. Taip, žinoma, bendrasis išsilavinimas, su visu tuo sutinku. Bet kaip tik dabar, 10-toje klasėje, privalau mokytis pačių kvailiausių dalykų matematikos srityje ir sumautoje fizikoje. Jau gana seniai suplanavau savo ateitį ir galiu drąsiai sakyti "Velniop matematiką".
Galbūt ši nuomonė pernelyg kategoriška ir šiurkštokai išdėstyta, bet kodėl, po velnių, aš esu priversta laukti 11-tos klasės, kad galėčiau užsiimti tuo, kas man patinka? O visą tą laiką švaistyti beviltiškai stengiantis išmokti fizikos formules, kurias tuoj pat pamirši, bei matematines lygtis, kai tuo tarpu galėčiau gilinti savo lietuvių kalbos žinias.. Ar šioje vietoje aš galiu visa tai kam nors išrėžti ir likti išklausyta? Kažkodėl mano vidinis balsas kužda "Ne"..




Tėvai mums (bent jau daugumai) net porą išrenka. Net nepažinodami mums į akis išrėžia "su šiuo vaikinu nedraugausi, jis blogai mokosi". Ar jie tikrai galvoja, kad žmogaus vidurkis yra viskas, kas mums rūpi?! Kartais pagalvoji, kad nors ir kur kas vyresni už mus, bet kai kuriuose dalykuose, tėvai, nieko nesupranta. Nuskambėjo kaip maištaujančio paauglio žodžiai, bet nesakykit, tiesos juose yra.

Taigi, savo požiūrį ir mintis dėstyti baigiau :p